Vandens augalai tvenkinių apželdinimui

konspektui naudota medžiaga iš ManoNamai.lt, ManoUkis.lt, RojausSodai.lt

Laisvai plaukiojantys (plūduriuojantys) augalai

Šie augalai neįsišaknija į vandens telkinio dugną, o nuolatos juda vandenyje, Jie naudingi vandens skaidrumui padidinti, kadangi filtruoja vandenį. Vis dėlto, labai svarbu jų neužauginti per daug, kadangi jie gali pradėti dengti visą tvenkinio plotą. Tai ne tik neatrodys estetiškai, tačiau dar ir blokuos saulės šviesą povandeniniams augalams bei žuvims.

Žinomiausi šios juostos augalai: plūdenos (Lemna), plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae), alavijinis (alijošinis) aštrys (Stratiotes aloides), skendeniai (Utricularia). Pastarieji augalai įdomūs tuo, kad prie povandenių lapų skiltelių esančiais maišeliais gaudo vabzdžius, o žydi virš vandens iškylančiose kekėse sudėtais gražiais geltonais žiedais. Dekoratyvinės rūšys – azolė (Azolla), plaukiojantysis agaras (Trapa natans).

Agaras

Agaras  (Trapa) Plūduriuojantysis agaras (T. natans) - svetimšalis augalas. Gražus ir naudingas, bet ne visur auga.

Aštrys alavijinis

Aštrys alavijinis (Stratiotes aloides).Lietuvoje plačiai paplitęs. Įdomus plaukiojantis augalas, kurio lapai panašūs į alijošiaus. Gamtoje aptinkamas sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose. Šiltuoju metų laiku plūduriuoja vandens paviršiuje. Atšalus orams, augalas nugrimzta į dugną ir ten žiemoja.

Plūduriuojantysis vandenplūkis

Plūduriuojantysis vandenplūkis (Hydrocharis morsus-ranae). Žiedai gana stambūs, pavieniai ar po 2—3 ant nelabai ilgų žiedkočių, išaugusių iš lapų skrotelės, vienalyčiai. Vainiklapiai balti, apskriti. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Pirminis stiebas trumpas, apgaubtas prielapių. Lapai apskriti, iškirptu pamatu, ilgakočiai, sudaro skroteles, iš kurių išauga žiedkočiai ir laibos palaipos, o ant šių — naujos lapų skrotelės ir kuokštai vandenyje mirkstančių šaknų. Taip vandens paviršiuje susidaro ištisos susipynusios vandenplūkio girliandos.

Plūduriuojantys vandens paviršiuje augalai turi purius audinius (aerenchimą). Rudenį užauga žiemojantys pumpurai. Pavasarį jie iš dugno iškyla į paviršių ir pradeda augti nauji augalai.

Auga rūgščiame, nelabai giliame vandenyje, kuriame gausu maisto medžiagų, senvagėse, ežerų užutekiuose, tvenkiniuose, grioviuose. Sudaro sąžalynus, dažniausiai nendrių juostoje.

Žiedus, turinčius nektaro, apdulkina bitės. Augalas dekoratyvus, auginamas tvenkiniuose ir akvariumuose. Artimas vandenplūkiui alavijinis aštrys (Stratiotes aloides), kurio aštriai dantyti lapų kraštai (nuo to kilęs pavadinimas). Ilgais, bekočiais lapais, panašiais į kambaryje auginamo alavijo lapus, jis tankiai užželia dumblėto dugno balas, duobes, ežerų pakraščius. Labai mėgstamas kiaulių pašaras.

Skendenis

Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris) – skendeninių (Lentibulariaceae) šeimos vabzdžiaėdžių vandens augalų rūšis. Šaknų neturi, stiebas plaukiojantis, lankstus. Lapai siauri, plunksniški. Ant lapkočių yra specialūs maišeliai, į kuriuos patenka smulkūs vandens gyvūnai, dumbliai ir ten yra uvirškinami. Žiedai susidaro ant 15-30 cm ūglių, iškilusių virš vandens, geltoni, žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Augalas dauginasi daugiausia vegetatyviškai. Paprastasis skendenis laisvai plūduriuoja stovinčiuose vandens telkiniuose (senvagėse, kūdrose, pelkėse). Lietuvoje dažnas.

Panertalapiai augalai.

Augalai, panirę po vandeniu, nors ir beveik nematomi, yra ypač vertingi – jie gamina daug deguonies, valo vandenį, neleidžia vešėti dumbliams ir gali tapti saugia slėptuve kai kurioms jūsų tvenkinio gyvybės rūšims. Didžioji augalo dalis vegetacijos periodu būna po vandeniu, o žiedai pasirodo vandens paviršiuje. Žinomiausi šios juostos augalai: paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum), plunksnalapės (Myriophhyllum), įvairios plačialapės ir siauralapės plūdės (Potamogeton), griovenė (Hottonia). „Labai gražūs vandens telkinių panertalapiai augalai yra kurklės (Batrachium), jos virš vandens žydi baltais žiedais, iš jų gali susidaryti balti gražūs kilimai. Kai kurių rūšių kurklės auga labai švariuose vandenyse, ir tokių augalų gausa gali būti geras vandens švarumo indikatorius“, – pasakoja J. Tupčiauskaitė.

Nertis

Nertis (Ceratophyllum). Primena asiūklį, tik auga visiškai paniręs į vandenį. Gentyje yra apie 30 rūšių. Sėklos sudygsta dugne, bet šaknys neišsivysto, todėl išaugę augalai plūduriuoja laisvai vandenyje. Lietuvoje auga dvi rūšys: paprastoji (Ceratophyllum demersum) ir gležnalapė (Ceratophyllum submersum) nertys. Dažnai šios genties augalus galima pamatyti akvariumuose, juos dar vadina ragalapiais. Šis augalas yra paplitęs šiltesnėse viso pasaulio zonose, netekančiuose arba lėtai tekančiuose vandenyse. Augalo stiebas labai ilgas, su šoninėmis šakomis, auga itin greitai – 10–20 cm per savaitę.

Ceratophyllum demersum dauginimas yra labai lengvas – užtenka padalyti stiebą į keletą dalių ir palikti plaukioti.

Varpotoji plunksnalapė

Plunksnalapė (Myriophyllium) Lietuvoje aptinkamos trys šio povandeninio augalo rūšys: pražangiažiedė (M. alterniflorum), varpotoji (M.spicatum) ir menturinė (M.verticillatum). Auga -20-50 cm gylyje.

Blizgančioji plūdė

Blizgančioji plūdė (Potamogeton lucens) – plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos vandens augalų rūšis.

Auga visas paniręs po vandeniu, 1-4 m gylyje. Lapai povandeniniai, iki 20 cm ilgio, trumpais lapkočiais. Suformuoja varpinį žiedyną, išlindusį iš vandens. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais.

Auga stovinčiuose vandens telkiniuose: (ežeruose kūdrose, senvagėse). Dažnas visoje šalyje.

Permautalapė plūdė

Permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus)

Kurklė

Kurklė (Batrachium) – vėdryninių (Ranunculaceae) augalų gentis, kuriai priklauso vandens augalai su plūduriuojančiais ir panertais lapais, kurie suskaldyti į įvairios formos dalis. Šios genties augalai dalyvauja klinčių susidaryme: ant jų povandeninių lapų paviršiaus susidaro kalkių sluoksnelis, kuris, dar augalams gyviems esant, nusilupa ir krinta į dugną. Be to, kurklės įvairiose vegetacijos stadijose atrodo labai skirtingai. Skiriasi net to paties augalo viršutinės ir apatinės dalys. Dėl to kurklių sistematika paini.

Tačiau yra ir tokių panertalapių vandens augalų, kurie niekuomet nepasirodo vandens paviršiuje. Vieni dažniausių – tai sporiniai vandens augalai, dažniausiai vandens samanos nertvės (Fontinalis), stambūs dumbliai maurabragiai (Chara). Šiems augalams priklauso ir pas mus paprastai nežydinti svetimžemė kanadinė elodėja (Elodea canadensis). Augdami skaidriame vandenyje tokie augalai gali sudaryti patrauklias „povandenines pievas“.

Kanadinė elodėja

Elodėja (Elodea) Kanadinė elodėja (E. canadensis) - Lietuvoje paplitęs povandeninis augalas. Auga -10-80 cm gylyje ??? kiti šaltiniai tvirtina: it can survive in up to 3 meters of water depth in slow moving water, and in exceptional cases up to 16 meters in depth.

Trapusis maurabragis

Trapusis maurabragis (Chara fragilis)

Nertvė

Nertvė (Fontinalis)

Nertviniai (Fontinalaceae) – lapsamanių (Bryopsida) šeima, kuriai priklauso stambios vandenyje augančios samanos. Jų stiebas plunksniškas, tiesus, o prie vandenyje esančių įvairių substratų prisitvirtina rizoidais. Lapai ant stiebo išsidėstę trimis ar daugiau eilių.

Lietuvoje auga šios gentys: Nardutė (Dichelyma), Nertvė (Fontinalis)

Plūdurlapiai augalai

Jie įsišaknija dugne, o jų lapai ir žiedai plūduriuoja vandens paviršiuje. Šiems augalams priklauso ir visiems gerai žinomos vandens lelijos. Pasirinkę juos sodinti savo vandens telkinyje, galėsite ne tik grožėtis žiedais, tačiau augalai savo dideliais lapais taip pat dengs vandens paviršių, palaikydami žemesnę vandens temperatūrą. Tai lemia, kad vandenyje padidės ištirpusio deguonies kiekis, o vanduo bus skaidrus, nedrumstas.

Žinomiausi šios juostos augalai: vandens lelijos (Nymphaea), lūgnės (Nuphar), gana plačiais lapais ir neryškiais žalsvais žiedynais pasižyminti plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans).

Lūgnė

Lūgnės( Nuphar ) yra vandens lelijų giminaitės, bet grožiu joms neprilygsta. Jos labiau dera dideliame tvenkinyje negu sodo baseine. žiedeliai smulkūs, ant storų žiedkočių. žiedkočių ir lapkočių ilgis priklauso nuo tvenkinio gylio. Jeigu vandens telkinys seklus, koteliai bus trumpi, ir atvirkščiai. Geltonų vainiklapių išorinėje pusėje yra medaus "kišenės", todėl lūgnes mielai lanko įvairiausi vabzdžiai. Sėklas išnešioja vanduo ir vandens paukščiai. šakniastiebiai peržiemoja grunte. Paprastosios lūgnės ( Nuphar lutea ) turi dvejopus lapus - povandeninius ir paviršinius. Jie blizgantys, tamsiai žali, iki 20 cm ilgio. žiedai ryškiai geltoni, 6 cm skersmens, labai kvapūs. Pražysta birželį - liepą. Nakčiai žiedai susiskleidžia, bet nepasislepia po vandeniu, kaip vandens lelijų. Mažosios lūgnės ( Nuphar pumila ) auga 0,5-1,5 m gylio tvenkiniuose. Lapai pailgai kiaušiniški, iki 15 cm ilgio ir 11 cm pločio, kraštai užlinkę į vidų. žiedai geltoni, vos 2-3 cm skersmens. © rojaussodai.lt, 2004.

Vandeninė plaumuonė

Plaumuonė (Nyphoides) Vandeninė plaumuonė (N. peltata) - retas ir saugomas mūsų krašto augalas. Žydi nedideliais geltonais žiedais nuo birželio iki rugpjūčio. Lapai apvalūs, nedideli. Labai smarkiai plintantis augalas, ypač molingoje dirvoje! Nereikėtų įveisti natūraliame tvenkinyje, patartina auginti tik vazone.

Plūduriuojančioji plūdė

Plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans) – plūdinių (Potamogetonaceae) šeimos vandens augalų rūšis. Plačiai paplitusi Šiaurės pusrutulio gėlavandeniuose telkiniuose. Šaknys kuokštinės, stiebas 60-150 cm ilgio, negausiai šakotas. Lapai povandeniniai ir plūduriuojantys, linijiški arba lancetiniai, iki 50 cm ilgio, ilgais lapkočiais. Žiedų ūgliai 4-10 cm iškilę virš vandens paviršiaus, sudaro tankius varpinius žiedynus (ilgis 3-5 cm). Žiedai smulkūs, žali, dvilyčiai. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisius – smulkus riešutėlis, ilgai neskęstantis ir galintis toli išplisti. Lengvai dauginasi vegetatyviškai. Auga stovinčiuose, rečiau lėtai tekančiuose vandens telkiniuose: ežeruose, tvenkiniuose, kūdrose, senvagėse, kanaluose. Dažnas visoje šalyje. Plūduriuojančiųjų plūdžių sąžalynuose neršia žuvys, varliagyviai, moliuskai. Žalioji masė tinkama laukams tręšti, šerti kiaulėms. Augalu minta žuvys, vandens paukščiai. Didelė plūduriuojančiųjų plūdžių gausa trikdo laivybą valtimis, prisideda prie vandens telkinio pelkėjimo.

Pelkių, priekrančių ir pakrančių augalai

Šie augalai yra labai svarbi tvenkinio ekosistemos dalis: valo vandenį, teikia prieglobstį bestuburiams, varliagyviams, žuvims ir kitiems gyvūnams. Augalų šaknys sustiprina šlaitą, tad vanduo mažiau ardo krantą. Šiais augalais iškreivinama kranto linija ir tvenkinys įgauna natūralaus vandens telkinio bruožų. Šioje zonoje galima išskirti tris smulkesnes juostas: priekrančių, sekliųjų vandenų augalų juosta bei nendrių ir meldų juosta. 

Priekrančių (kartais vadinami pelkių augalais) augalai vandens augalai, tačiau jie natūraliai auga ir auginami visiškai prie pat vandens telkinių, mat mėgsta įmirkusią, drėgną žemę. Kasant naują vandens telkinį, tokia juosta sukuriama specialiai. Žinomiausi šios juostos augalai: kartenė (Cardamine), kemeras (Eupatorum), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis), paprastoji gyvatžolė (Bistorta major). Nemaža dalis pelkėtų vietų augalų – naudingos vaistažolės. Lietuvoje savaime neaugantys, tačiau kaip dekoratyviniai augalai auginami arunkas (Aruncus), astilbė (Astilbe).

Pakrančių augalai kontaktuoja tiek su oru, tiek su vandeniu, tiek su dirvožemiu. Jie auga ant vandens telkinio krašto ir sodinant naudojami vizualiai sušvelninti kranto ir vandens liniją. Sekliųjų vandenų augalai sodinami mažiausiame gylyje. Žinomiausi šios juostos augalai: viksva (Carex), purienos (pvz. Caltha), vilkdalgis, (Iris), pupalaiškis (Menyanthes), puikūnas (Mimulus), šiurpis (Sparganium), ajeras (acorus), laukine kalija vadinamas pelkinis žinginys (Calla palustris). Šioje juostoje gali augti ir įvairūs duoniai (Eleocharis), auksasaplviais žiedais paprastoji šilingė (Lysimachia vulgaris) ir puokštinė poraistė (Naumburgia thyrsiflora), stambus savitos formos augalas gulsčiais sumedėjančiais stiebais ir kylančiomis šakomis su tamsiai rausvais žiedais jų viršūnėse pelkinis sūdras (Comarum palustre).

Nendrių ir meldų juostos augalų šaknys sustiprina kūdros šlaitą, tad vanduo mažiau ardo krantą. Patartina tokius augalus sodinti gilesnių tvenkinių pakraščiuose, antraip jie gali po truputį persikelti į seklaus tvenkinio centrą, o jiems įsišaknijus, tokius augalus išrauti gali būti sunku. Žinomiausi šios juostos augalai: švendrai (Typha), nendrės (Phragmites), meldai (Schoenoplectus). Natūraliomis sąlygomis, nendrės dažniausiai plinta tuomet, kai dirvožemyje vyrauja smėlis ar žvyras, meldai ir švendrai – jei dumblingas. Šios juostos augalai paprastai auga iki 1,5–2 m gylio.

Ajeras (Acorus) Balinis ajeras (Acorus calamus) - dekoratyvus, vaistinis, naudingas tvenkinio augalas. Sodinimas nuo 0 iki -30 cm gylyje. Neagresyvus, plečiasi palyginti lėtai. Ilgainiui suformuoja didelius sąžalynus. Taip pat yra ajerų baltai ir geltonai dryžuotais lapais: Acorus calamus 'Variegatus', Acorus gramineus.

Gyslotinis dumblialaiškis 

Dumblialaiškis (Alisma) Lietuvoje auga trys dumblialaiškių rūšys: gyslotinis (A. plantago-aquatica), lancetinis (A. lanceolatum) ir siauralapis (A. gramineum). Visos tinka tvenkiniams želdyti. Dekoratyvūs žali blizgantys lapai, gražūs žiedai. Žydi nuo birželio iki rugsėjo baltais stačiuose aukštuose žiedynuose sukrautais žiedais. Nužydėję žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs. Sodinami nuo -10 iki -30 cm gylyje.

Strėlialapė papliauška

Papliauška (Sagittaria) Strėlialapė papliauška (S. sagittifolia) - lietuviškas, labai gražus augalas. Ypač dekoratyvūs išskirtinės formos lapai. Užauga iki 60 cm. Žiedai balti, nelabai išvaizdūs. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Sodinama nuo -10 iki -50 cm gylyje. Neagresyvi, plinta lėtai.

Skėtinis bėžis

Bėžis (Butomus) Mūsų krašto gamtoje auga viena rūšis - skėtinis bėžis (Butomus umbelatus) dar vadinamas Jakutijos duona (Šakniastiebis valgomas žalias ar virtas, miltai gaunasi panašūs į kvietinius.). Sunku įsivaizduoti tvenkinį be šio puikaus dekoratyvinio augalo rožiniais žiedais. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas būna 80-100 cm dydžio. Sodinamas nuo 0 iki -30 cm gylyje. Iš ilgų į viršų smailėjančių lapų pinami kilimai, o iš stie­bo – krepšiai. Skėtinis bėžis vertas didesnio dėmesio ir kaip dekoratyvinis upių, ežerų, tven­kinių augalas. Jį lengva dauginti, sodinant šakniastiebio gabalėlius.

Pelkinis žinginys

Žinginys (Calla) Lietuvoje aptinkama viena rūšis - pelkinis žinginys (Calla palustris). Žiedai ir lapai panašūs į kalijos. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Augalas yra apie 20 cm aukščio. Sodinamas nuo 0 iki -20 cm gylyje. Mėgsta minkštą, dumblingą dugną. Neagresyvus, plinta lėtai, vandens paviršiuje suformuoja gražius sąžalynus. Jais minta vandeniniai kailiniai žvėreliai, šernai. Šviežiomis uogomis kartais apsinuodija vaikai, o lapais — galvijai.

Pelkinė puriena

Puriena (Caltha) Pelkinė puriena (Caltha palustris) - Lietuvoje paplitęs augalas. Balandį žydi geltonai. Užauga iki 40 cm. Augalas sodinamas nuo 0 iki -15 cm gylyje. Žydi balandžio - gegužės mėn. Graži pilnavidurė veislė C. palustris 'Multiplex' bei šviesiais beveik baltais žiedais C. palustris 'Alba'.

Pelkinis duonis

Adatinis duonis

Duonis (Eleocharis) Lietuvoje auga bent keturios duonių rūšys. Labiausiai vertos dėmesio dvi: pelkinis duonis (E. palustris) ir adatinis duonis (E. acicularis). Tai žemi (iki 30 cm) kiliminiai augalai, suformuojantys gražius patalus. Adatinis duonis sodinamas nuo 0 iki -30 cm gylyje, o pelkinis auga nuo 0 iki +10 cm virš vandens  (ar tikrai gylis nesumaisytas? cia teigiama "žemieji helofitai – auga iki 0,5 m gylio, tiek stiebo panirę vandenyje. Pvz., pelkinis duonis").

Asiūklis (Equisetum) Balinis asiūklis (E. fluviatile) - mūsų krašte paplitęs augalas. Išsiskiria įdomios formos lapais. Gali augti nuo -30 cm po vandeniu iki +10 cm ant kranto. Suformuoja tankius sąžalynus. Kad smarkiai neplistų, patartina sodinti į vazoną.

Monažolė (Glyceria) Vandeninė monažolė 'Variegata' (G. maxima 'Variagata') išsiskiria gražiai gelsvai dryžuota lapija. Sodinama nuo -10 po vandeniu iki +10 cm virš vandens. Užauga iki 50 cm.

Uodeguonė

Uodeguonė (Hippuris) Paprastoji uodeguonė (H. vulgaris) sodinama -20-50 cm gylyje. Virš vandens suformuoja labai gražius sąžalynus. Neagresyvi, plinta lėtai.

Vilkdalgis (Iris) Geltonžiedis vilkdalgis (I. pseudocorus) - mūsų krašte išplitęs augalas. Žydi gegužės mėnesį dideliais geltonais žiedais. Užauga iki 100 cm. Sodinamas nuo 0 iki -50 gylyje. Suformuoja stambius kupstus.

Vandeninė mėta

Vandeninė mėta (Mentha aquatica) - tradicinis lietuviškas, dažnai aptinkamas augalas. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio rožiniais žiedeliais. Sodinamas nuo 0 iki -10 cm gylyje. Skleidžia malonų aromatą.

Trilapiai pupalaiškiai tarp lelijų

Pupalaiškis (Menyanthes) Trilapis pupalaiškis (M. trifoliata) - mūsų krašto augalas. Pasižymi įdomios formos sodriai žalia lapija. Sodinamas nuo 0 iki -15 cm gylyje. Lapai virš vandens suformuoja dailius iki 10-20 cm aukščio sąžalynus.

Šakotasis šiurpis

Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum) – šiurpinių (Sparganiaceae) šeimos daugiametis vandens augalas.

Stiebas 25–150 cm aukščio, status, lankstus, trapus. Lapai 5-15 mm pločio, ilgi, lygiakraščiai, linijiški. Žiedyną sudaro 1-4 rutuliški kuokeliniai žiedai ir 10-20 smulkesnių (skersmuo iki 20 mm) piestelinių žiedų. Vaisiai – tamsiai žali, tvirti, rutuliški, išsidėstę ant stiebo piramidiškai. Jų ilgis 5-10 mm, plotis 3-6 mm. Vaisius veda liepos-rugpjūčio mėnesiais. Auga sekliuose vandens telkiniuose, upių, ežerų pakrantėse, pievinėse pelkėse, grioviuose, karjeruose. Dauginasi sėklomis. Yra keletas šakotojo šiurpio porūšių, kurie skiriasi vaisių forma.

Siauralapė skiaustmenė

Siauralapė skiaustmenė (Pontederia cordata) Svetimšalis augalas, labai gražiais lapais ir mėlynais žiedais. Lietuvoje gerai žiemoja. Augalas užauga iki 60 cm. Sodinamas -20-50 cm gylyje. Žydi nuo birželio iki rugsėjo. Yra sukurta veislė baltais žiedais -Pontaderia cordata 'Alba'.